церемония открытия олимпийскиx игр древней Греции

Olimpijos žaidynių atidarymo ceremonija statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Teisėjų (helanodikų) atrinkti atletai kartu su teisėjais žygiuodavo iš Elidės į Olimpiją – 300 stadijų (apie 57 km) per 2 dienas. Šis žygis būdavo atletų išbandymas prieš olimpiadą. Olimpijos žaidynių atidarymo ceremonija prasidėdavo didelės iškilmingos eitynės. Priekyje eidavo šaukliai ir trimitininkai, po jų šventiškais purpuriniais drabužiais apsitaisę teisėjai, toliau žyniai ir jų pagalbininkai su dievams aukoti skirtais gyvuliais, valdžios pareigūnai, oficialūs pasiuntiniai su aukso ir sidabro dovanomis, o po jų atletai. Procesijos gale risnodavo žirgai, įkinkyti į lenktynių vežimus. Prie Dzeuso šventyklos aukuro, aidint giesmėms, maldoms ir fleitos garsams, būdavo skerdžiami ir aukojami gyvuliai. Teisėjai priimdavo atletų priesaiką ir patys prisiekdavo laikytis taisyklių, griežtai bausti prasižengusius joms. Teisėjai traukdavo burtus, sudarydavo varžovų poras. Pakiliai būdavo skelbiama žaidynių dalyvio vardas, tėvo vardas, iš kur kilęs. Tada klausiama, kurios rungties varžybas atletas pasirinko. Pristatytojas, uždėjęs ranką atletui ant galvos, vedžiodavo jį po areną klausinėdamas, ar kuris iš žiūrovų nežinąs jo nedorų darbų, ar nesąs jo vergas. Tik sąžiningi, garbingi ir laisvi piliečiai turėjo teisę dalyvauti žaidynėse. Kiekvienas žiūrovas galėjo protestuoti, jei atletas būdavo nusižengęs šiems reikalavimams. atitikmenys: angl. opening ceremony of the ancient Olympic Games vok. Eröffnungszeremonie der Olympischen Spiele der Antike, f rus. церемония открытия олимпийскиx игр древней Греции